Kėlimo operacijos yra pramoninis procesas, apimantis mechaninės įrangos ar kitų objektų gabenimą iš vienos vietos į kitą.
Paprastai po to, kai kėlimo mašinos kėlimo įtaisas užfiksuoja apkrovą, jis pradeda darbinį judesį -tik vertikaliai arba vertikaliai ir horizontaliai. Pasiekęs tikslą, jis iškrauna krovinį ir tada atlieka grįžimo taktą (tuščią eigą) atgal į paėmimo tašką, taip užbaigdamas vieną darbo ciklą prieš tęsdamas kitą kėlimo operaciją.
Paprastai tariant, eksploatuojant kėlimo mašinas, pakrovimo, transportavimo ir iškrovimo procesai vyksta nuosekliai, o atitinkami mechanizmai veikia su pertrūkiais. Kėlimo mašinos pirmiausia naudojamos atskiriems daiktams tvarkyti; tačiau, kai įrengtas greiferinis kaušas, jis gali gabenti birias medžiagas, tokias kaip anglis, rūda ir grūdai; o kai įrengtas kaušas, jis gali pakelti skystas medžiagas, tokias kaip išlydytas plienas. Žmonėms vežti taip pat gali būti naudojamos tam tikrų tipų kėlimo mašinos, -pvz., liftai-. Esant tam tikroms eksploatavimo sąlygoms, kėlimo įranga yra pagrindinė darbo mašina; pavyzdžiui, kranai, naudojami medžiagoms pakrauti ir iškrauti uostuose ir geležinkelio stotyse, yra pagrindinės tų operacijų mašinos.
